Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
 

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus 2 a. salėje


P A R O D O S

AURIMO EIDUKAIČIO TAPYBA

 

Atidarymas 2017 m. rugsėjo 5 d. 17 val.

Aurimas Eidukaitis (g. 1982 m.) priklauso jaunųjų tapytojų kartai.
Tai laisvas menininkas, kantriai ir atkakliai kuriantis savąją tapybos darbų kolekciją.
2006 m. Šiaulių universitete baigė dailės studijas.
Pirmoji autorinė paroda - 2014 m. Nuo 2015 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

A. Eidukaičio tapyba prasideda nuo mąstymo, kai vien regėjimo pojūčiais pasikliauti

nepakanka. Norint suvokti šio tapytojo kūrybą, reikia pasinerti į kitokią realybę. Be abejo,
tai išgalvotas pasaulis, sudėliotas iš autoriaus gyvenimo patirties, prisiminimų,
jį supančios aplinkos, būtų ir nebūtų objektų. Menininko darbuose regime ištisų epochų -
senųjų civilizacijų, Renesanso, Baroko - mozaiką, sukurtą iš įvairiausių detalių.
Tapytojas yra gerai įvaldęs realistinį stilių, jam imponuoja senųjų meistrų pasiekimai,
tačiau drobės plokštumoje jis vaizduoja šiandien pasąmonėje užgimusius vaizdinius.
Sapnai ir fantazijų nuotrupos sukuria siužetus, kuriuose negalioja racionalaus proto pradas.
Tai siurrealizmo įtaka. Atrodo, kad sustingęs laikas panardina į filosofinius apmąstymus.

 

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d. 

 

Plačiau apie parodą:

http://ltmkm.lt/lt/parodos/trumpalaikes_parodos/aurimo_eidukaicio_tapybos_paroda.html 

 

Poeto Jankos Kupalos 135-čio jubiliejaus proga
Paroda „Žvaigždė užgęsta, o dvi nušvinta"

Atidarymas 2017 m. birželio 8 d. 17 val.  

 

Janka Kupala (1882-1942) - XX a. pradžios Baltarusijos atgimimo poetas,
dramaturgijos kūrinių autorius, nacionalinio teatro pradininkas.
Valstybinis Jankos Kupalos literatūros muziejus (Minskas) bendradarbiaudamas
su Lietuvos literatūros ir meno archyvu (Vilnius) pristato parodą
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, atspindinčią poeto kūrybą,
jos įtaką Baltarusijos tautinio teatro menui XX amžiaus pradžioje. 

 

Kadangi po 1863 metų sukilimo baltarusių kalba buvo diskriminuojama ir
įteisinta tik po 1905 metų revoliucijos, Vilniaus miestas XX a. pradžioje
buvo Baltarusijos politinio ir kultūrinio judėjimo centras. 

 

Laikraščio "Naša Niva" vyriausiuoju redaktoriumi buvo Janka Kupala,
o pats poetas gyveno šalia redakcijos (adresu - Vilniaus g. 39). 

Poetas aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir kultūriniame miesto gyvenime,
pažinojo Lietuvos rašytojus Liudą Girą, Mariją Lastauskienę, pjesei „Paulinka"
ir keliems Kupalos eilėraščiams muziką sukūrusį kompozitorių Stasį Šimkų.
Vilniuje J. Kupala taip pat bendravo su dailininkais Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu,
Antanu Žmuidzinavičiumi ir kitais Lietuvos kultūros atstovais.

 

Jankos Kupalos plunksnai priklauso įvairiausių žanrų pjesės,
dramos ir romantinės poemos, kurios savo aktualumu ir vaizdingumo raiška
visais laikais viliodavo režisierius. Baltarusių teatro mokykla augo su
Jankos Kupalos kūriniais ir jų pastatymais įvairiose scenose.  

 

paroda veiks iki š.m. rugsėjo 7 d. 

 

Plačiau apie parodą: http://ltmkm.lt/lt/parodos/trumpalaikes_parodos/paroda_jankai_kupalai_zvaigzde_uzgesta_o_dvi_nusvinta.html 

 

 

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJAUS I a. Foje

 

Paroda DVARŲ TEATRAI LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVIII a.

 

2016 m. birželio 21 d. - gruodžio 30 d.

 

PROJEKTO „LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS 2016. DVARŲ KULTŪROS ATSPINDŽIAI“

parodoje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus eksponuoja Uršulės Pranciškos

Radvilienės vodevilio „Žaisminga meilė“ dekoracijos graviūros skaidrę,

saugomą muziejuje ir knygos „Komedijos ir tragedijos“ graviūrų,

sukurtų Michalo Žukovskio pagal Uršulės Pranciškos Radvilienės piešinius, kopijas.

 

2016 m. rugsėjo 28 d. 17 val. Paskaitą apie Dvarų teatrus, Radvilų rūmų gimimą

bei pirmąjį teatrą rūmuose skaitys doc. dr. Helmutas Šabasevičius

 

Daugiau apie parodą: http://ltmkm.lt/lt/parodos/trumpalaikes_parodos/paroda_dvaru_teatrai_lietuvos_didziojoje_kunigaikstysteje_xviii_a..html 

 

 

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus I a.

PARODA

„Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“

 

2015 m. sausio 22 d.  

 

Paroda „Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“, skirta pirmajai operai Lietuvoje.

 

Remiantis seniausiais ir iki šių dienų išlikusiais Vičencos, Parmos ir Sienos baroko teatro interjerais, sukurtas menamos Valdovų rūmų teatro salės veikiantis maketas.

Dekoracijų veikimo principas, bendras visiems barokiniams teatrams,

atkurtas pagal gerai išlikusią autentišką Švedijos Drottningholmo teatro mašineriją.

Eksponuojami scenovaizdžio pavyzdžiai, originaliai sukurti menininkų

pagal Alfonso Parigi 1625 m. operos „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“

(La liberazione di Ruggiero dal‘isola d‘Alcina) scenografijos graviūras.

 

Parodoje lankytojai galės susipažinti su veikiančiais garsiniais barokinio teatro –

vėjo, lietaus, griaustinio – mechanizmais, stebėti bangų ar krioklio scenografinius „išradimus“.

 

Ją kūrė menininkai:

Eimantas Ludavičius, Jūratė Širvytė, Ernestas Volodzka,

Irma Balakauskaitė, Renata Valčik, Gintautas Žygas.

 

Plačiau apie parodą: http://ltmkm.lt/lt/parodos/trumpalaikes_parodos/paroda_edukacija_elenos_pagrobimas._vilnius_1636.html

lt/en
LR KM
Lietuvos kultūros taryba
Anna Lindh fondas
 
Naujienlaiškio prenumerata
Tinklapio struktūra
Spausdinti
RSS

Copyright 2009

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Tinklapio dizainą kūrė Lukas Misevičius

Programavo Fresh media