Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje lapkričio 5 d. 16 val. atidaryta paroda „Lietuvos kinas. 1909-2009", skirta Lietuvos kino šimtmečiui.
Parodoje pristatomi reikšmingiausi lietuviški filmai ir jų kūrėjai, eksponuojama unikali XX a. pradžios kino technika, žymiausių dailininkų sukurti kostiumai, animacija ir plakatai.
Retrospektyviai bandoma pristatyti visus ryškiausius Lietuvos kino etapus: Lietuvos kino kūrimosi pradžią, sovietmečio laikotarpį bei šiuolaikinį nepriklausomos Lietuvos kino meną. Išskirtinis dėmesys parodoje Letuvos kino dokumentikai bei lietuviškąjai animacijai.
Vienas ryškiausių parodos akcentų - inscenizuota istorinio filmo Herkus Mantas (1972 metai) filmavimo aikštelė. Visa atributika rodo, kad tai - sovietmetis: autentiška kino kamera Rodina, didžiulis Digas, rusiški šviestuvai, speciali garso įrašymo aparatūra Nagra, mikrofonai, režisieriaus kėdė, garsiakalbis, pliauškė.
Siekiant kuo išsamiau supažidinti su kino kūrimo etapais, parodoje eksponuojami lietuviškų filmų personažų kostiumai, sukurti dailininkių Viktorijos Bimbaitės, Irenos Vabalienės, Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Dalios Mataitienės, Gražinos Remeikaitės, Jurgitos Petrulytės.
Pristatomi iškiliausių kine dirbusių dailininkų scenovaizdžių eskizai tarp kurių galima pamatyti ir 2008 m. už geriausią dailininko darbą kine Sidabrine gerve apdovanoto Galiaus Kličiaus kurtą scenografiją filmui Nuodėmės užkalbėjimas.
Parodoje bus galima pamatyti 1950 - 1989 m. sukurtus dailininkų R. Sližio, G. Gesevičiaus, V. Drėgvos, V. Kaušinio, S. Eidrigevičiaus, J. Jacovskio, V. Giliaus kino palaktus, taip pat ir seniausią sovietmečio afišą filmui Aušra prie Nemuno (1953).
Parodos metu bus rodomos operatorių A. Žibo, I. Goršeino, J.K. Miliaus, B. Venciaus, J. Dunduro, F. Dunajevo, J. Linarto tarpukario kronikos. Kiekvieną saviatę bus keičiama filmų programa ir rodomi įvairiu laikotarpiu sukurti Roberto Verbos, Henriko Šablevičiaus, Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Rimtauto Šilinio, Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio, Gedimino Skvarnavičiaus, Julijos ir Rimanto Gruodžių, Giedrės Beinoriūtės, Agnės Marcinkevičiūtės, Janinos Lapinskaitės ir kitų režisierių dokumentiniai filmai.
Lietuviškosios animacijos megėjai turės retą galimybę pamatyti pirmojo 1964 metais Zenono Tarakevičiaus sukurto lietuviškojo animacinio filmuo Vilkas ir siuvėjas išlikusius filmo piešinius, išsamiai susipažinti su lietuviškąja animacija, pažiūrėti filmukus.
Gegužės mėnesį lankytojai kviečiami žiūrėti šiuos lietuviškus filmus
