Vienas žymiausių XIX-XX a. sandūros dailininkų Mstislavas Dobužinskis (1875-1957) studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, dailę - Sankt Peterburge ir Miunchene, gyveno Rusijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje ir JAV. Tapytojas, grafikas, pasaulinio garso scenografas, knygų iliustruotojas, urbanistinio peizažo puoselėtojas, portretistas, memuarų rašytojas, „Meno pasaulio" („Mir iskusstva") sambūrio dalyvis, Sergejaus Diagilevo, Konstantino Stanislavskio, Vsevolodo Mejerholdo veiklos liudininkas, dailės kritikas ir pedagogas, Lietuvos visuomenei daugiausia žinomas kaip teatro scenografijos kūrėjas.
Dobužinskis Lietuvos teatro dailės istorijoje užima išskirtinę vietą, kaip vienas profesionaliosios scenografijos pradininkų ir lietuviškosios scenografijos mokyklos principų formuotojų. Valstybės teatre dailininkas apipavidalino 38 spektaklius. Vieni reikšmingiausių jo darbų - scenografija P. Čaikovskio „Pikų damos" (1925, 1934), W. A. Mozarto „Don Žuano" (1933), J. Karnavičiaus „Radvilos Perkūno" (1937), W. Shakespeare‘o „Hamleto" (1932) pastatymams.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomas gausus Dobužinskio scenografijos eskizų rinkinys, kurį sudaro tūkstantis aštuoniasdešimt trys eksponatai - tai vertingiausias scenografijos darbų rinkinys muziejuje ir didžiausia šio dailininko teatro dailės kūrinių kolekcija Lietuvoje. Joje sukaupti darbai ne tik reprezentuoja iškilaus menininko kūrybos brandžiausią laikotarpį, bet ir yra vertingas „Meno pasaulio" grupuotės meninių principų plėtotės ir jų raidos pavyzdys pasauliniame kontekste.

2009 metais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus saugomas Mstislavo Dobužinskio scenografijos eskizų rinkinys pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldu objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą.

Ž. Ambrasaitė