Liudas Truikys (1904-1987) - fenomenali asmenybė XX a. Lietuvos kultūroje. Menininkas savo kūryba toli pranoko laiką, kurdamas dramos ir operos spektaklių scenovaizdžius, jis novatoriškai sprendė menų sintezės problemas, originaliai siejo senųjų civilizacijų, Vakarų Europos bei lietuvių liaudies meno motyvus, kūriniuose siekė atskleisti filosofinių idėjų gelmę. Kaip labiausiai tinkančią menų sintezei sritį, jis pasirinko operą. Būtent operos scenoje su neregėta jėga išsiveržė išskirtinė dailininko erudicija, maksimalizmas, įvairiapusis talentas. Vilniaus operos scena atvėrė stulbinantį scenografo genialumą vizualizuoti muziką, priversti skambėti vaizdą, paversti muzikinį garsą plastine forma, kasdienybę - ritualu (pvz., G. Verdi operų „Aida" (1975) ir „Don Karlas" (1981) scenovaizdžiai).
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomą Truikio darbų kolekciją sudaro daugiau nei 300 vienetų scenografijos darbų - tai vienas vertingiausių scenografijos eskizų rinkinių muziejuje. Muziejaus fonduose sukaupta Valstybės teatre, Valstybinio operos ir baleto teatro scenoje bei Kauno muzikiniame teatre pastatytų Truikio apipavidalintų spektaklių scenovaizdžių ir kostiumų eskizų kolekcija, kuri ne tik iliustruoja muzikos ir vaizduojamojo meno sintezės kelią į Lietuvos teatro sceną, bet taip pat liudija apie savitos, originalios kūrybinės krypties plėtotę, parodo, kokias priemones pasitelkdamas autorius siekė surasti individualius meninės raiškos būdus, leidžia stebėti, kaip ankstyvoje dailininko kūryboje vyravusius konstruktyvistinius principus ir Art deco artimus bruožus keitė savita scenografijos meno koncepcija.

Ž. Ambrasaitė

G. Verdi. "Don Karlas". Valstybinis akademinis operos ir baleto teatras, 1959. 3-iojo pav. scenovaizdžio eskizas Karališkųjų rūmų terasa.	P. Vaičiūnas. "Tikruoju keliu". Valstybės teatras, 1933 Anrto veiksmo scenovaizdžio eskizas	A. Karčiūnas. "Trys talismanai". Valstybės teatras, 1936 Scenovaizdžio eskizas maketui. Laidotuvių scena