Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus maloniai kviečia lankytojus į nuolatinėje ekspozicijoje „Iš Teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių XIXa. - XX A. I pusė" bei ilgalaikėje parodoje „Lietuvos kinas. 1909-2009" rengiamas ekskursijas.

 

Taip pat kviečiame į naujas temines ekskursijas:

 

„ Lietuviški vakarai - fenomenas pasaulio kultūroje"
Jau blėsta Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio prisiminimas, retas su nostalgija beprisimena Baltijos kelią ar mitingų euforiją. Išnyksta taip ir neįgyvendintos kilniausios idėjos ir siekiai. Ar ne per anksti nuleidome rankas? Ar jau pamiršome, kad tikrasis Atgimimas prasidėjo 1863 metais numalšinus sukilimą ir netekus teisės būti lietuviais. Būtent tada, nepaisant areštų ir tremčių, prasidėjo slaptieji lietuviški vakarai. Būta visko - ir dramatizmo, ir tragizmo, ir komizmo. Apie tai ši ekskursija.

 

„ Raudonasis Andrius Kaune"
Po Vilnių važinėja troleibusas su užrašu ant šono „Andrius Oleka-Žilinskas - didis teatro reformatorius". O kas jis buvo? Režisierius, gimęs Maskvoje, dirbęs Kaune, Paryžiuje, miręs Niujorke, Lietuvos teatro padangėje be abejonių buvo ryškiausia žvaigždė. K. Stanislavskio ir E. Vachtangovo pasekėjas to meto Kaune sukėlė ne tik susižavėjimą, bet ir priešiškumą: talentingų žmonių kelias ne visada rožėmis klotas.

 

„Unė Bay - nepripažinta tėvynėje"
„Garsėję užsienyje, nepripažinti Lietuvoje, užgesinti Sibire" - taip pavadintas straipsnis internete apie vieną paslaptiniausių aktorių Uršulę Babickaitę-Graičiūnienę, dar kitaip žinomą kaip Unę Bay. Jos likimas vertas ne vieno romano ar serialo, bet kol kas, deja, ji beveik nežinoma. Jos vardas apgaubtas paslapties šydu: sunku atskirti kur tiesa, o kur pramanas. Aišku viena - tai buvo ryški asmenybė, nes likimas „pilkos pelytės" nebūtų įtraukęs į dramatiškų ir tragiškų įvykių verpetą.

 

„ Nuo melodramos iki dramos"
Dar vienas dramatiškas likimas tarpukario Lietuvoje. Ona Zabielaitė-Karvelienė baigė Romos Santa Cecilijos muzikos akademiją. Dainavo Romos Karališkajame Adriano teatre, Kremonos, Civitavekijos, Atėnų teatruose. Jos nepaprasto grožio mecosopranu žavėjosi Italijos karalienė Elena Savojietė, o Lietuvoje ją girdėjo tik pasipiktinusios davatkos Anykščių bažnyčioje. Talentinga dainininkė, mokėjusi net septynias užsienio kalbas, Lietuvai buvo nereikalinga.

 

„ Tarpukario Lietuvos „Triumfo Arka"
Lietuviškoji opera artėja prie pirmojo savo šimtmečio. Šiuolaikines žvaigždes gerai žinome, žavimės jomis ne tik mes, bet ir pasaulis. O ką žinome apie praeito amžiaus pradžios žvaigždes - trapiąją Elzbietą Kardelienę, valdingąją Vladislavą Grigaitienę, ekstravagantiškąją Marijoną Rakauskaitę ar arogantiškąjį Kiprą Petrauską? O apie prieštaringąjį Lino „Ezopo" Karaliaus senelį Juozą Mažeiką ką nors girdėjote?

 

„Gyvieji paveikslėliai Lietuvoje"
Pasaulinė kino istorija prasidėjo 1895 metais Paryžiuje. Lietuviškoji - 1909 metais Kaune, kada Kauno mokesčių rūmų tarnautojas nufilmavo pirmąją dokumentinę juostą „Prie Nemuno", o kitąmet jis davė pradžią pasaulinei lėlių animacijai. Yra kuo didžiuotis.
Lietuviškojo kino pradžia - tai atradimų ir praradimų metas, dramatiškų, komiškų bei kurioziškų istorijų virtinė, į kurią smagu pasinerti iki šiolei.

 

„ Fiodoras, Janas, Reimondas ir kiti ne lietuviai"
Didysis rusų bosas Fiodoras Šaliapinas, kuriam buvo suteiktas Kauno ir Lietuvos garbės piliečio vardas, dainavo su K. Petrausku ir kitais mūsų solistais. Janas Kiepura - lenkų tenoras ir nepaprasto balso savininkas pirmasis pradėjo dainuoti stadionuose, balkonuose, ant mašinų stogų. Raimondas Dankanas, garsios šokėjos Aisedoros Dankan brolis, buvo tikras Renesanso žmogus, stebinęs pasaulį gausiais savo talentais.
Šie ir kiti pasaulyje žinomi menininkai ne visi buvo Lietuvoje, bet visi su ja susiję.

 

                                                                           Ekskursijų vadovas Stasys Dimbelis

 

„Juozas Naujalis - lietuvių tautinės kultūros puoselėtojas"
Vienas pirmųjų profesionaliosios muzikos kūrėjų, žymiausias savo laikmečio vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas ir muzikos mokyklos įkūrėjas, lietuvių muzikinės spaudos pradininkas, pirmojo lietuviško knygyno Kaune steigėjas, pirmųjų lietuvių dainų švenčių organizatorius ir dirigentas.
„Juozui Naujaliui gyvenimo dalia paskyrė tarnauti Lietuvai per meną - per muziką ir dainą" (Poetas Antanas Miškinis, 1934 m.)

                                                                          Ekskursijos vadovė Alė Gutauskienė

 

„Muzikinio garso evoliucija senoviniuose instrumentuose"

Mintis, neribotą kartų skaičių klausytis skambančio muzikinio kūrinio kada tik panorėjus - šimtus metų nedavė ramybės muzikantams ir išradėjams.
Šveicarai, vokiečiai, prancūzai, amerikiečiai - visi įnešė svarų indėlį konstruojant ir tobulinant techniką, kuri įgalino užprogramuotą muziką platinti visame pasaulyje įvairiose 19 a. pr. - 20 a pr. „laikmenose": 1) miniatiūriniuose ir griozdiškuose mediniuose ir metaliniuose cilindruose; 2) mažose ir didelėse popierinėse ir metalinėse perforuotose plokštelėse, popierinėse perfojuostose ir t.t.
T. A. Edisono 1877 m. užpatentuotas fonografas buvo pirmasiss technikos stebuklas įrašęs ir atkūręs „gerą" garsą. Jo atsiradimas buvo naujas žingsnis, paspartinęs naujos kartos technikos vystymąsi, tiesiogiai susijusį su genealiai paprastais šiandien buityje naudojamais skaitmeniniais kompaktiniais grotuvais.

                                                              Ekskursijos vadovas Paulius Steponavičius

 

Ekskursijų užsakymas - 8 5 231 27 24 (II-V nuo 11 iki 18 val, IV nuo 11 iki 16 val.)
Ekskursijų kaina - 20 Lt.