Pirmosios muziejaus patalpos, kurios tuo metu priklausė Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, buvo XVII a. II pusės pastate, vadinamuosiuose Umiastovskių rūmuose (Trakų g. 2). Devintojo dešimtmečio pradžioje buvo nutarta pritaikyti muziejui buvusius Mažuosius Radvilų rūmus - pastatą, kuriame 1795 - 1810 veikė viešasis Vilniaus miesto teatras, o įvairios trupės ten vaidino iki 1845 metų. Šį XV - XVII a. architektūros paminklą imta tyrinėti 1981 metais.
Sužinota, jog jis buvo pastatytas sujungus penkias gotikos laikotarpio valdas. Tyrimai rodo, kad XVII amžiuje tai buvo puošnūs rūmai su galerija ir dviaukšte arkada kiemo fasade, kad juose meistriškai buvo įkomponuoti gotikiniai pastatai. Tai nulėmė pastato plano kompoziciją: vienas rūmų galas siauras, o kitas - platėjantis, gatvės fasado langų išdėstymas neritmiškas. Per 1748 metų gaisrą rūmai degė, nugriuvo šoninis fligelis ir didžioji dalis galerijos. Vykdant remonto darbus pastatas pritaikytas (archit. Pjetro de Rosis) miesto teatrui, kuris persikėlė iš greta stovėjusių Oskerkų rūmų. XIX a. pradžioje teatro salė rekonstruota. Tada joje buvo parteris, I ir II aukšto ložės bei III aukšto galerija. XIX a. antrojoje pusėje pastate buvo įrengti butai, parduotuvės, vaistinė. Jis remontuotas XX a. pradžioje (kieme pastatyti gyvenamieji korpusai, sandėliai), 1965 ir 1974 metais. 1974 - 1982 priklausė Jaunimo teatrui.

 

 

Galerijos arkada. V. Širvinkso  fotografija	Pirmo aukšto galerija. V. Širvinskas  fotografija	Dviaukštė galerija. V. Širvinsko fotografija	Muziejaus fasado fragmentas. V. Širvinsko fotografija

 

Gražina Juknevičienė (architektūrinių tyrimų, restauracijos ir pritaikymo projekto autorė),

LTMKM lankstinukas, 1998 m.